Išlydėjom tėtį į lėktuvą. Eilinį kartą su nuotykiais, nes tiek diskutavome, kad pravažiavome oro uostą ir numynėme papildomus 25 km. link šiaurės :D Gerai, kad dašuto, jog per ilgai važiuojame ir pasižiūrėjome į žemėlapį... uff... ir dar gerai, kad anksčiau išvažiavome :D Žodžiu, apsisukome ir grįžome iki pietinio oro uosto.
Atsibučiavę patraukėme link namų, pakeliui su vaikais sugalvojome, kad pietums labai tiktų pica, tad nusprendėme dar užsukti į parduotuvę. Deja deja... sekmadieniais jie čia nedirba :D Tad pažaidėme žaidimų aikštelėje ir grįžome į namus ieškoti ko nors valgomo.
O dabar apie praeitį... vakar susitarėme su vienais lietuvukiais (Roku ir Rusne - Luko ir Igno draugeliai) susitikti paplūdimy. Kol laukėme jų promenadoje išgirdau, kaip kažkas šaukia lietuviškai vaikus. Atsisukau ir pamačiau pažįstamus veidus :D Monika iš Lietuvos su šeima! Aš žinojau, kad jie atskrenda, bet planavome susitikti tik kitą savaitę! Labai apsidžiaugiau ir susitarėme, kad nėra čia ko laukti ir reikia dar šiandien vakare pasimatyti :)
Pasibuvom paplūdimy, pažaidėm, papliurpėm... ir patraukėme namo. Papietavę keliavome susitikti su Monika ir jos chebra - vienas bernelis, vardu Jonas yra su Luku vieną mėnesį gimęs, o mažulis Adomas už Igną 4 mėn. vyresnis. Tai prikimšę ledų ir pažaidę aikštelėje dar spėjome ir sangrijos paragauti. Kol jaunimas galutinai nuvargo ir Lukas liepė važiuoti miegot :)
Žodžiu vakar socializavomes su kaupu :)
Ketvirtadienį turėjome pirmus svečius, tai tolimus kaimynus - lietuvius iš to pačio Playa Paraiso. Kepiau (aš!) įdarytą vištą su ryžiais ir slyvom, mano mėgstamiausia dabar. (Beje, pirmąkart pasijaučiau, kaip višta kepanti vištą... bandžiau įjungti orkaitę, o ji zaraza - neklauso. Anksčiau jau buvo problemų su ja, tai pasikankinus informavau šeimininkę, kad reikia taisyt! Ir kaip tik atvažiavo Linas... pamaigė kažką ir sako, tai gi veikia! Pasirodo, norint ją įjungti būtina nustatyti taimerį... nu blyn :D).
Ragavom vynus ir vyno kokteilį (raudonas vynas + soda vanduo burbuliuotas, a lia Lambrusco gaunasi). Kadangi kaip tik tądien gavome savo daiktus (pagaliau!), tai ir vaikai turėjo ką veikti.
Kalbant apie daiktus, tai vėl jaučiuosi kaip dėžinukė :D Tik dabar reikia viską traukti iš dėžių ir kažkur sudėti. Oi tas varlės keliauninkės gyvenimas... o dar Lukas karts nuo karto paklausia, kada važiuosim į naujus namus? :D Atsakau, kad negreit... na bent tikiuosi :))
Beje, malonus atradimas - superinė kirpėja iš Latvijos, kuri iš karto suprato ko aš noriu ir tai padarė be priekaištų ir dar pigiau, nei mokėdavau Lietuvoje :) To rezultatas - aš vėl brunetė! Dar pridursiu, kad nerealus jausmas buvo sėdėti salone ant jūros kranto... ech.. tenerifuojamės!
Beje... susuko coca-cola filmą apie mūsų gyvenimą. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą